Lietuva jau 30 metų yra nepriklausoma, tačiau iš daugybės dar sovietiniais komunistiniais laikais susiformavusių mitų mes vis dar vaduojamės.
Kiekvienais metais artėjant ir atėjus vasaros sezonui tiek per visuomenės informavimo priemones, tiek ir įvairiose socialinių tinklų grupėse vis pakartojama, kad dujų naudojimas yra nesaugus, nesveikas ir pan. O kai kalbama pasisuka apie dujinius grilius nuolat pasakojama, kad dujiniai griliai yra nesaugūs dėl dujinių balionų naudojimo (1 mitas), pačios dujos yra nesveikos maisto gamybai (2 mitas), o maistas iškeptas naudojant dujas yra neskanus ir neprilygsta ant anglinių ar malkinių grilių iškeptam maistui (3 mitas).
Sunku pasakyti tiksliai kas lėmė šių mitų atsiradimą bei nuolatinį jų kartojimą.
Nepaisant to, jei pažvelgsime šiek tiek į vakarus, pamatysime, kad dujinių grilių naudojimas yra netgi populiaresnis už anglinių, o apie dujinių grilių saugumą galvojama visai kitaip nei mūsų krašte.
Šiame straipsnyje pabandysime apžvelgti šiuos populiarius Lietuvoje gajus mitus bei atsakyti ar jie teisingi ar ne.
Kartas nuo karto per visuomenės informavimo priemones tenka pamatyti, kad kažkur dujų nuotėkis iš dujų balionų sukėlė sprogimą ir jo pasekmės buvo liūdnos ne tik dujų balionų savininko būstui, bet ir aplinkinių būstų savininkams.
Taip, tiesa, kad gamtinių dujų nuotėkis gali sukelti sprogimą. Taip pat tiesa, kad seni dujų balionai, kai naudojami nesaugiai yra nesaugūs.
Vis dėlto, mažai kas gilinasi į įvykių priežastis ir kodėl, iš tiesų, kilo gaisras ar sprogimas. Dažniausiai pasakomos frazės „dujų nuotėkis“, „sprogo dujų balionas“ ir pan.
Niekas nesigilina ar dujų balionas buvo saugus.
Niekas nesigilina ar baliono šeimininkas jį eksploatavo saugiai.
Iš viso to atmintyje lieka tik tai, kad dujų balionai yra nesaugūs. Analogija su automobiliais būtų, kai kiekvieną kartą įvykus autoavarijai kaltintume automobilį, o ne avariją sukėlusį vairuotoją.
Tačiau taip nėra! Šiuolaikiniai dujų balionai yra saugūs ir juos naudojant nedarant nesąmonių jie niekada nesprogs ir nesukels nei gaisro, nei sprogimų.
Juk lygiai taip pat, kiek gaisrų yra sukelta dėl neatsargaus laužo užkūrimo per arti namų, rūkymo ne vietoje, žiežirbų nuo anglinių grilių ir pan. tačiau degtukai nuo to mažiau nesaugūs netampa.
Maža ekskursija į istoriją.
Sovietmečiu naudoti dujų balionai iš tiesų buvo nesaugūs, nes jų ventiliai turėjo tik vieną išėjimą, kuris yra reguliuojamas atsukama sklende. Todėl susidarius tam tikroms aplinkybėms, kurios lemia, kad balione slėgis sukyla, jie turėjo galimybę sprogti. Paprastai tai būdavo tokios aplinkybės: neužsukta dujinė viryklė ir kokia nors žiežirba, dėl ko kilo sprogimas, kuris sukėlė gaisrą ir tuomet jau gaisro metu sprogo dujų balionas; arba kitas variantas, kai dujų balionas buvo pripildytas per daug, ir karštą vasaros dieną saulei kaitinant, jame esančios dujos nuo didelio vidinio slėgio išsiplėtė ir tai suskaldė dujų balioną, dėl ko galėjo įvykti dujų nuotėkis, tačiau tai labai retas atvejis.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą be visų kitų dalykų buvo priimti ir atitinkami dujų balionų saugumo reikalavimai, kurie lėmė, kad visi seni dujų balionai privalo būti atnaujinti, o visuose naujuose yra įstatomi Europinius standartus atitinkantys ventiliai turintys saugumo vožtuvą. Kitas dalykas, kad uždarose patalpose dujų balionų naudojimas yra draudžiamas, išskyrus tam tikras išimtis.
Ką lemia jau minėtas apsauginis vožtuvas? Jo paskirtis yra išleisti perteklinį slėgį dujų baliono sienelėms keliančias dujas. Tarkim, jei balione dėl bet kokių priežasčių sukyla dujų slėgis ir kyla grėsmė jo sandarumui, dujos automatiškai yra išleidžiamos per apsauginį vožtuvą iki leistino dujų slėgio. Kadangi dujų balionai turi būti eksploatuojami lauke, toks dujų nuotėkis išsisklaido ore ir nekelia jokios grėsmės.
Taigi, dujų balionus yra visiškai saugu naudoti esant šioms sąlygoms:
1. Dujų balionas naudojamas pagal paskirtį
2. Dujų balionas turi apsauginį vožtuvą (visi nauji balionai tai turi)
3. Dujų balionas naudojamas lauke
4. Dujų balionas yra saugiu atstumu nuo karščio šaltinio. Grilių atvejų, dujų balionas turėtų būti prijungtas prie grilio bent jau 1m ilgio žarna ir jei statomas grilio viduje (apačioje esančioje spintelėje), jo sklendė netūrėtų būti arčiau kaip 25-30 cm nuo dujų degiklių.
Šis mitas pagrinde susijęs su vartotojų edukacijos trūkumu apie tai kokios būna dujos, ir kam kiekviena jų rūšis gali būti naudojama.
Pradėkite nuo šiek tiek toliau.
Kas yra gamtinės dujos?
Gamtinės dujos - tai įvairių dujų mišinys išgaunamas iš po žemės. Dažniausiai jas sudaro metano, etano, propano, butano, anglies dioksido ir dar kelių dujų mišinys. Pagrinde naudojant šias dujas yra kūrenamos mūsų dujinės elektrinės. Jos taip pat labai naudojamos chemijos pramonėje, pvz. trąšoms gaminti, pvz. Achemoje Kėdainiuose. Jas naudojant dujinėse viryklėse didelė dalis gyventojų kasdien ruošia maistą. Seniau taip pat labai buvo paplitusios ir dujinės orkaitės.
Šios dujos yra visiškai tinkamos maistui ruošti tiek dujinėse viryklėse, tiek ir dujinėse orkaitėse ir jos tikrai puikiai išvirs ar iškeps Jūsų maistą. Tačiau esminis momentas, kad šias gamtines dujas pagrinde sudaro metano dujos, kurios degdamos išskiria gerokai mažiau energijos, lyginant su dujomis, kurios naudojamos griliuose, t.y. lyginant su propano, butano arba propano-butano dujų mišiniu.
Palyginimui degdamas 1 kubinis metras metano išskiria 38,7 MJ energijos, o degdamas 1 kubinis metras propano išskiria 93,2 MJ energijos, tuo tarpu butano dujos yra dar šiek tiek kaloringesnės už propano. Taigi, identiškas kiekis propano degdamas išskiria beveik 2,5 karto daugiau energijos, nei įprastinės gamtinės dujos. Iš esmės tai ir lemia, kodėl dujinio grilio nereikėtų jungti prie gamtinių dujų vamzdyno. O netgi ir pajungus, dujinis grilis nebus pajėgus pasiekti savo projektinės galios, kas lems tik didelį nusivylimą, nes jis tiesiog neįkais iki norimos temperatūros.
Todėl griliams reikia naudoti grynus propaną arba butaną, arba šių dujų mišinį. Dujinių grilių gamintojai taip pat grilius projektuoja naudojimui su būtent šiomis dujomis.
Lietuvoje šių dujų ir jų mišinių galima įsigyti daugumoje degalinių arba užsisakyti iš dujų tiekėjų, kad Jums dujas atvežtų. Tiek propano, tiek butano dujos bei jų mišiniai yra saugus kuras Jūsų dujiniam griliui. Tik reikia žinoti, kad propano dujas galima saugiai ir patikimai naudoti visus metus, nes jos į skystį pavirsta tik esant -42 laipsniams šalčio, tuo tarpu butanas skystėja jau ties -2 laipsniais šalčio. Dėl to esant žemesnei temperatūrai, naudojant butaną, grilis tiesiog negaus reikiamo slėgio dujų.
Nenorėdami susidurti su skystėjančių dujų nepatogumu, visuomet naudokite propano dujas arba jų mišinį su butanu. Dar taip pat yra nuomonė, kad maistas keptas tik ant propano dujų turės šiek tiek kitokį skonį nei maistas keptas tik ant butano. Tačiau tai yra skonio reikalas ir tegu kiekvienas pats nusprendžia ar yra jaučiamas skirtumas.
Degant dujoms, jų liepsną yra apie 1900 laipsnių karščio, todėl tikrai yra pajėgi gerai įkaitinti grilį iki norimos temperatūros.
Degdamos dujos skylą į CO2 ir vandenį, - medžiagas, kurios niekaip nesuteikia maistui jokių neigiamų savybių, nes CO2 yra pakankamai pasyvi medžiaga, išsiskirianti bet kokių organinių medžiagų degimo metu, o vanduo yra vanduo – gyvybės šaltinis. Netgi priešingai, vanduo iš degančių dujų leidžia maistui prarasti mažiau drėgmės nuolat drėkindamas maistą, o tai lemia, kad maistas keptas naudojant dujas bus pastebimai sultingesnis ir praras mažiau vandens. Tačiau ilguose kepimuose vis vien yra rekomenduojama kai kuriuose etapuose vynioti maistą į foliją ar specialų kepimo popierių.
Dujos yra 100 % sveikas kuras maistui gaminti ir kepti ant grilio.
Taip dažniausiai kalba tie, kurie nėra kepę maisto dujiniame grilyje. Arba tie, kurie kepė maistą dujinėje orkaitėje ir įsivaizduoja, kad orkaitė = dujiniam griliui, diletantai.
Dauguma anglinių grilių vartotojų apibūdindami kuo skiriasi įprastas maistas keptas pvz. ant keptuvės nuo maisto kepta angliniame grilyje pažymi, kad maistas keptas grilyje išsiskiria specifiniu kvapu ir skoniu, taip vadinamu „ant laužo kepto maisto skoniu“.
Šioje vietoje reikėtų pažymėti kelis dalykus, priklausomai ant ko yra kepamas maistas: ant laužo malkomis, ant anglių ar ant dujų.
Jei maistas kepamas ant laužo naudojant malkas virš atviros ugnies ar šalia jos, tokiu atveju maistas tikrai įgyja „ant laužo kepto maisto skonį“, kurį sudaro 3 dalykai:
1) Degančios medienos skleidžiamų dūmų suteikiamas skonis (1 efektas).
2) Maisto virtimo keptu maistu procesas (2 efektas).
3) Krintančių riebalų lašų efektu (3 efektas).
Taigi, kepant maistą ant laužo, naudojant malkas maistas yra įtakojamas 3 efektų, kurie suteikia maistui specifinį „ant laužo kepamo maisto skonį“, o labiausiai jis atskiriamas dėl 1-ojo efekto suteikiamo skonio. Plačiau apie tai kaip maistas grilyje įgauna skonį, skaitykite mūsų straipsnyje čia.
Jei maistas yra kepamas naudojant medžio anglį, maistas yra veikiamas tik 2 aukščiau aprašytų efektų, t.y. 2 ir 3: Maillard reakcijos ir krintančių riebalų lašų efekto. Kyla natūralus klausimas, kodėl neveikia 1 efektas? ATSAKYMAS - nes medžio anglyje nėra MEDŽIO!!!
Plačiau apie tai kaip maistas grilyje įgauna skonį, skaitykite mūsų straipsnyje čia.
Jei maistas yra kepamas dujiniuose griliuose naudojant dujas, tuomet analogiškai kaip ir kepant anglinuose griliuose maistas savo skonį įgyja tik veikiamas 2 aukščiau aprašytų efektų, t.y. 2 ir 3: Maillard reakcijos ir krintančių riebalų lašų efekto. Šioje vietoje daugumai viskas aišku, nes dujose medžio tikrai nėra.
Taigi, maistas kaista ir kepa, keičiasi jo struktūra veikiant Maillard reakcijai, tačiau jei kepate tiesioginėje kaitroje, dujiniuose griliuose, lygiai kaip ir anglinių grilių atveju veikia krintančių riebalų lašų efektas. Tik šiuo atveju riebalai išgaruoja ne atsimušę į įkaitusias anglis, o nukritę ant dujų degiklius saugančių karščio skirstytuvų. Atlikus daugybę tyrimų nustatyta, kad nėra skirtumo ar riebalai nukrenta ant anglių ar ant kokio kito paviršiaus, svarbu, kad tas paviršius būtų pakankamai įkaitęs, kad gebėtų išgarinti riebalus ir galėtų įvykti reikalingos reakcijos. Dujiniuose griliuose degiklius apsaugantys karščio skirstytuvai neretai įkaista netgi labiau nei anglys (degančių dujų liepsnos karštis siekia 1900 laipsnių), todėl reakcija įvyksta garantuotai ir maistas įgauna papildomą skonį.
Vėlgi, lygiai kaip ir angliniuose griliuose tam, kad būtų galima išgauti 1-ojo efekto suteikiamą rezultatą reikia pasinaudoti gudrybe, t.y. naudoti medį. Šiuo atveju tam naudojamos rūkymo drožės ir metalinės rūkymo dėžutės, į kurias šios drožlės yra dedamos. Dėžutė dedama ant karščio skirstytuvo ir leidžiama drožlėms rūkti, tik tuomet ant grilio dėkite maistą.
Vienintelis išskirtinis maisto kepamo ant dujinių grilių požymis lyginant su angliniais bus tik tas, kad maistas besimaudydamas vandens garuose iš degančių dujų bus sultingesnis, nei keptas angliniuose griliuose.
MITAS PANEIGTAS!
Beje, kam rūpi ekologija? Tai tiesiog tarp kitko informuojame, kad atlikus išsamų grilių naudojimo tyrimą Didžiojoje Britanijoje, buvo nustatyta, kad dujiniai griliai yra maždaug 3 kartus mažiau žalingi aplinkai už anglinius. Nuoroda į tyrimą čia.
Sėkmės ir skanaus!
KITI STRAIPSNIAI:
Kaip atsiranda grilyje kepto maisto skonis?
Kaip išsirinkti kepsninę arba grilį?
Ar galima naudoti grilį balkone?
Kaip saugiai naudoti dujinio grilio dujų balioną?
© www.grill-on.lt.
Be MB Apvali prekyba leidimo kopijuoti ir skelbti komerciniais tikslais DRAUDŽIAMA