Kaip išsirinkti kepsninę arba grilį?

Lietuvoje grilių ir BBQ maistu kiekvienais metais mėgaujasi vis daugiau žmonių.

Tas skaičius nėra labai didelis, nes šiai dienai Lietuvoje vis dar tik kokie 3 iš 10 žmonių grilina bent kartą per metus, t.y. patys kepa mėsą ant savo grilio. Kai pvz. Vokietijoje beveik 9 iš 10 vokiečių teigia (8,97 jei tiksliau), kad užsiima grilinimu bent kartą per metus naudojant savo turimą grilį, o dažnai dar ir turi ne po vieną grilį.

Tačiau situacija šioje vietoje pas mus gerėja jau kelerius pastaruosius metus, didžiąja dalimi dėl kamado tipo kepsninių mados - trendo. Kamado trendas, nors pastaruoju metu tai būtų galima pavadinti - mada, didžiąja dalimi lėmė, kad žmonės vis dažniau ir dažniau grilina ir po truputį Lietuvoje BBQ ir grilintojų bendruomenė didėja. Kamado gamintojams ir importuotojams turime dėkoti, kad lietuviai atrado grilinimą ir po truputį „atšoka“ nuo šašlykinių. 

Tad nenuostabu, kad vis didesnei daliai žmonių artėjant vasaros sezonui, o kai kuriems ir sezonui gerokai pažengus, kyla klausimas – kaip išsirinkti kepsninę?

Šiame straipsnyje pabandysime padėti Jums atsakyti į šį klausimą, nesivaikant madų. Nes jei vaikytis madų – tuomet perkate kamado, o jei tiksliau - Kamado Bono čia arba čia – ir visi klausimai atsakyti! Toliau galite ir nebeskaityti.

Vis dėl to klaidinga manyti, kad tik su kamado tipo kepsninėmis galima skaniai pagaminti grill maistą.

Tačiau jei minčių vis tiek kyla, reikia atsakyti sau į kelis klausimus:

1. Kur aš naudosiu savo kepsninę?
2. Koks yra mano biudžetas?
3. Ką aš kepsiu savo kepsninėje?
4. Kokio grilio noriu?
5. Ar patogu ir lengva naudotis griliumi?
6. Kepsninės kuras: anglis, malkos, dujos, elektra?

1 klausimas. Kur aš naudosiu savo kepsninę? 

Tai yra labai svarbus klausimas į kurį kiekvienas turi sau atsakyti atsižvelgdamas į savo situaciją, nes nuo to priklauso koks grilis geriausiai tinka Jūsų situacijai. Atitinkamai ir grilių bei kepsninių gamintojai kuria savo produktus atsižvelgdami į galimą produktų naudojimo situaciją. 

1.Jei ketinate naudoti grilį savo buto balkone turite žinoti, kad daugiabučių namų balkonuose yra leidžiama naudoti tik dujinius (nuo 2019 m. gegužės) arba elektrinius grilius. Grilių gamintojai šiam atvejui siūlo: 

a. elektrinius grilius, nuo ekonominių iki premium variantų
b. nešiojamus dujinius grilius, kurie tinka ir balkonui, ir kelionėms
c. nedidelius dujinius grilius – tinkamus nedideliems balkonams, 2 arba 2+1 degikliai
d. jei balkonas ar terasa yra didelė, tuomet gali tikti ir didieji dujiniai griliai turintys netgi 6 ir daugiau degiklių.

2. Jei turite nuosavą namą ar sodybą, tuomet Jūsų pasirinkimas nėra niekaip apribotas ir galite rinktis iš viso įmanomo asortimento. Šiuo atveju mažiausiai tinkamas variantas yra elektrinis grilis. 

3. Jei Jums reikia kelioninio grilio, tuomet Jūsų pasirinkimui yra kelioniniai angliniai griliai, kelioniniai dujiniai griliai ir labai maži keramikiniai griliai iki 40 skersmens (jų minusas didelis svoris). 

2 klausimas. Koks yra mano biudžetas? 

Bendrai paėmus angliniai griliai (išskyrus keramikinius) yra pigesni už dujinius ir elektrinius, dėl paprastesnės konstrukcijos, mažiau judančių dalių ir pigesnių medžiagų, išskyrus kamado tipo grilius. Maistą kepančių, bet nelabai patvarių anglinių grilių galima rasti iki 100 Eur. Dujiniai ir elektriniai ekonominiai variantai prasideda maždaug nuo 100 Eur.

Einant link vidutinės klasės, tai anglinių grilių vidutinės klasės griliai kainuoja tarp 150 – 300 Eur, o jau tikrai geri angliniai griliai prasideda nuo 300 ir daugiau, tačiau vėlgi lemia grilio dydis ir prekės ženklas. Tuo tarpu dujinių grilių vidutinė klasė prasideda maždaug ties 300 Eur (mažųjų grilių) ir tęsiasi iki maždaug 1.000 Eur. Premium klasės dujiniai griliai kainuoja nuo 1.000 Eur.

Kamado griliai „kelioniniai“ kainuoja apie 100-150 Eur, šiek tiek didesni apie 250-350 Eur, vidutinio dydžio tarp 500-650 Eur ir dideli nuo 650 Eur. Tiesa, užsienio šalių prekės ženklų kamado grilių kainos prasideda nuo 1.000 Eur.

3 klausimas. Ką aš kepsiu savo kepsninėje? 

Atsakius sau į klausimą, kokį grilį galima naudoti ten kur norima jį naudoti, reikia atsakyti sau ką gi Jūs kepsite su griliumi, atitinkamai pagal tai reikėtų pažiūrėti kas geriausiai tinka šiam kepimo būdui.

Kepant su griliumi yra galimi keli kepimo būdai:

1. Kepimas tiesioginėje kaitroje
2. Kepimas netiesioginėje kaitroje
3. Karštas rūkymas
4. Kepimas krosnyje

Tikri šaltas rūkymas ir karštas rūkymas mūsų nuomone nėra grilių funkcija (žr. informaciją apie kepimo būdus žemiau), nors labai norint tai irgi galima daryti, tačiau lygiai taip pat šaltą rūkymą galima daryti ir paprastoje kartoninėje dėžėje, kad ir iš IKEA. Tad, jei užsiimate tikru šaltu ar karštu rūkymu, geriau naudoti tikras tam skirtas rūkyklas.
Taigi, apie būdus.

Kepimas tiesioginėje kaitroje (angl. direct heat) 

Tai kepimas grilyje, kai maistas kepamas tiesiai virš anglių ar kito karščio šaltinio, pvz. dujų degiklių ir ant grotelių, kaip paveiksle.

Šiuo būdų kepame mėsos kepsnius, jautienos steikus, mėsos paplotėlius burgeriams, šašlykus, kebabus, vištienos krūtinėlės kepsnius, šonkaulius ir viską kitką, ką tik norime, kai norime, kad maistas iškeptų greitai ir gerai apskrustų. Šis kepimo būdas maistą iškeps greitai, tačiau mėsa bus sausesnė, nei kepant kitais būdais.

Paprastai maistas kepamas ne žemesnėje nei 200 °C temperatūroje, o skrudinimas turėtų būti daromas ne mažesnėje nei 235 °C temperatūroje. Tiesa, yra netgi tokių specialių steikų kepimui skirtų grilių, kur galima pasiekti netgi 800 °C temperatūrą ir gauti iškeptą steiką per kelias minutes su nerealiai apskrudusia plutele.

Jei grilis turi dangtį, galima kepti tiek atidengus, tiek ir uždengus dangtį, priklauso nuo to ką ir kaip kepate. Atidengus dangtį maistas keps grynai tik tiesioginėje kaitroje, o uždengus, dar papildomai gaus ir netiesioginės kaitros.
 

Kepimas netiesioginėje kaitroje (angl. indirect heat)

Tai kepimas, kai maistas kepamas netiesioginėje kaitroje, t.y. tiesioginė kaitra nepasiekia maisto tiesiai, o kaitina paviršių ant kurio yra maistas bei pasiekia maistą iš šonų ir viršaus atsimušusi nuo grilio dangčio.

Šiuo būdų kepame viską, kam reikia ilgo kepimo arba troškinimo. Tai ir ilgo kepimo šonkauliai, krūtininė, kepta višta, antis, dideli mėsos gabalai, nesvarbu kurio gyvūno, konditerijos kepiniai, troškiniai puoduose.

Angliniuose griliuose netiesioginė kaitra išgaunama arba paskirstant anglis , kad maistas nebūtų virš anglių, arba naudojant karščio nukreipimo daiktus, kurie gali būti vadinami įvairiai – deflektoriais, reflektoriais ir pan. Dujiniuose griliuose maistas dedamas virš tų degiklių, kurie kepime nenaudojami arba naudojamos pilno paviršiaus ketaus plokštės, arba abu.
 

Karštas rūkymas

Pradžioje apie terminus. Maisto rūkymas, tai maisto apdorojimas naudojant medienos dūmus. Jis būna įvairus:

1. Šaltas rūkymas – temperatūra 19-25 °C, - geriausiai naudoti tam skirtą rūkyklą. Iš bėdos galima ir dėžėje pasidaryti rūkyklą.
2. Šiltas rūkymas – temperatūra 25 – 40 °C, - geriausiai naudoti tam skirtą rūkyklą.
3. Karštas rūkymas – temperatūra apie šiuos rėžius 50 – 90 °C, - geriausiai naudoti tam skirtą rūkyklą.
4. Kepimas su karštu dūmu – temperatūra 120 – 200 °C. Anglų kalboje tam naudojamas terminas smoke-roasting. Būtent apie šį būdą dažniausiai yra kalbama, kai kalbama apie karštą rūkymą naudojant grilį.

Tai tas pats kepimas netiesioginėje kaitroje, tačiau papildomai yra naudojami medienos dūmai arba tam tikrų rūšių kepsninėse naudojami vien įkaitę medienos dūmai. Šiuo atveju maistas apdorojamas karštais smilkstančio medžio dūmais, kai maistas kepamas netiesioginėje kaitroje. Geriausiai šiam būdui tinka specialios rūkyklos ir ofsetiniai griliai, tačiau lygiai taip pat galima šį būdą naudoti ir kituose griliuose turinčiuose dangtį bei valdomą temperatūrą ir oro srautą. Tinkamas šiam būdui maistas yra tas pats kaip ir kepant netiesioginėje kaitroje, tik jis dar papildomai įgauna medienos dūmų kvapą ir suteikiamą skonį.

Kepimas krosnyje

Dažniausiai naudojamas picoms kepti. Ne visuose griliuose pasiekiamas variantas, nes norint teisingai iškepti picą reikia aukštos temperatūros, nuo 300 °C ir aukščiau. Tiesa, kažkas panašaus į picą gausis ir žemoje temperatūroje, tarkime 220 °C, bet tuomet nepavyks išgauti to nepaprasto kraštelio traškumo arba jis nebus toks skanus.

Kiekvienas iš būdų, kalbant apie grilio tinkamumą šį būdą naudoti, įvertintas tokioje skalėje: netinka, įmanoma, labai tinka. Vertinama iš vidutinio naudotojo pozicijos, t.y. darai ne dažnai. Įgudę ir profesionalūs grilių naudotojai net ir neįmanoma gali padaryti įmanoma.

Terminą „netinka“ naudojame, kai kepsninė tiesiog neskirta šiai funkcijai ir jos greitai nepritaikysi tokiai funkcijai.

Terminą „įmanoma“ naudojame, kai su kepsnine galima tokį kepimo būdą naudoti, tačiau užtruksite, nes reikia pasiruošti, kad naudoti šį kepimo būdą, panaudoti papildomus priedus, kad funkciją būtų galima naudoti.

Terminą „labai tinka“ naudojame, kai su kepsnine be jokių didelių pasiruošimų galima šį kepimo būdą naudoti.

4 klausimas. Kokio grilio noriu? 

Grilių kaip jau pastebėjote yra įvairiausių, trumpai apžvelgsime juos visus.

Atviri angliniai griliai

Atviri angliniai griliai, kuriems reikėtų priskirti ir šašlykines, skirti mėsai kepti tiesiogiai virš žarijų. Kai kurie variantai turi opcijas kepti maistą netiesioginėje kaitroje.

Taigi, kokių jų būna.

Šašlykinės. Jų pristatinėti nereikia. Kepimas tik tiesioginėje kaitroje. Įsigyti čia.

Šašlykinių tipo atviri angliniai griliai. Dažniausiai naudojami ekonominių grilių segmentui užpildyti ir gaminami iš plonesnės skardos. Pigūs, darbą atlieką, atgyvena 2-3 sezonus. Dažniausiai jais prekiauja plataus vartojimo prkybos centrai ir DYI kategorijos prekybos centrai.

Aukuro/laužavietės tipo atviri angliniai griliai. Juose maistą galima kepti tiek virš žarijų, tiek ir ant kepimo plokštumos. Taip pat, naudojant specialius priedus ir kepant išorinėje kepimo plokštumos dalyje, galima pasiekti panašų rezultatą į kaip kepant netiesioginėje kaitroje. Įsigyti čia.

Kettle tipo angliniai griliai

Tai taip pat labai dažna anglinių grilių versija. Primena uždengiamą puodą. Dažniausiai būna ovalūs, bet būna ir stačiakampių.

Skirtumas nuo pirmojo tipo, kad turi dangtį. Dažniausiai kūrenami tik anglimis, o anglys dedamos ne tiesiogiai ant dugno, o ant specialiai pritaikytų grotelių. Kaina priklauso nuo naudojamo metalo storio ir grilio įrangos bei jai naudojamų medžiagų. Pigesni griliai bus pagaminti iš labai plonos dažyto plieno skardos, o brangiausiems gali būti naudojamas ir nerūdijantis plienas.

Šie griliai paprastai turi sklendes oro srautui reguliuoti, groteles anglims, groteles maistui. Kita įranga priklauso nuo grilio kainos: termometras, pelenų valymo indas, rankenos, stovas, lentynos. Brangiausi variantai gali turėti porcelianine emale dengtą grilio korpusą arba nerūdijančio plieno korpusą, kelias nerūdijančio plieno oro sklendes, nerūdijančio plieno rankenas, termometrą, kelių lygių ketaus groteles, nerūdijančio plieno groteles anglims, pelenų surinkimo indą, nerūdijančio plieno vežimėlį su keliomis lentynomis ir pan. Kai tuo tarpu pigiausi turės tik plonos skardos dažytą korpusą, chromuotas groteles, kelias chromuotas sklendes, chromuoto plieno groteles anglims ir paprastą stovą iš nelabai storų vamzdžių.

Paprastai šių grilių išorinis paviršius neturi sąlyčio su anglimis, arba jis yra minimalus, todėl netgi ir gana pigūs modeliai tarnauja gana ilgai ir savo darbą atlieka. Grilio kainą taip pat lemia jo dydis – kuo didesnis, tuo brangesnis.

Įsigyti čia.

Vežimėlio tipo angliniai griliai

Nuo kettle tipo skiriasi savo forma, kuri būna arba stačiakampė arba cilindro formos, tačiau juose taip pat neretai būna ir papildomų funkcijų, pvz. ugnies dėžės pozicijos keitimo mechanizmas, spintelė po griliumi ir pan.

Tikriausia pagrindiniai diferenciatoriai nuo kettle tipo grilių yra kintama ugnies dėžės pozicija, kuri suteikia galimybes iki maksimumo išnaudoti degančias anglis bei patogumas naudojant spinteles ir patogias lentynas.

Įsigyti čia.

Ofsetiniai griliai

Mūsuose dažnai vadinami rūkyklomis, tačiau nuo pastarųjų skiriasi tuo, kad iš tiesų jos yra skirtos maisto kepimui su karštu dūmų, kurio temperatūra siekia virš 100 °C, tai yra jau daugiau nei tradicinis karštas rūkymas, ir taip pat dažnai gali būti naudojami kaip atviri griliai. Ofsetinius grilius sudaro dvi dažniausiai cilindro formos sekcijos sujungtos tarpusavyje. Mažesniojoje yra kūrenamos anglys arba malkos, tuomet per sujungimą karštas dūmas patenka į didžiąją sekcija ir joje rūkomas-kepamas maistas.

Temperatūra reguliuojama sklendėmis, kurios būna tiek mažojoje, tiek ir didžiojoje sekcijoje. Šiuose griliuose geriausiai pavyksta, geriau nei daugumoje kitų, maistas kepamas kepimo-rūkymo būdu angl. low-slow.

Įsigyti čia.

Paletiniai griliai

Naujausias grilių pasaulio išradimas, automatizuotas ofsetinių grilių variantas. Juose maistas rūkomas specialiomis medžio granulėmis, pvz. vyšnios medienos, kurios jau būna paruoštos specialiai šiems griliams. Šių grilių privalumas, kad juose laipsnio tikslumu kontroliuojama temperatūra, todėl maistas gaunasi būtent toks, kokio norėsite. Tuo tarpu granulės praktiškai nepalieka po savęs pelenų, dėl to grilio valymas nuo pelenų taip pat bus labai paprastas.

Dujiniai griliai

Tai tikriausiai labiausiai paplitusi grilių rūšis Vakarų pasaulyje.

Populiarumą užsitarnavę dėl kelių esminių dalykų: paprastumo naudoti, lengvos temperatūros kontrolės, paprastos priežiūros ir didelės įvairovės. Tiesa Lietuvoje jie vis dar nesusilaukę populiarumo dėl kiek didesnės nei anglinių grilių kainos bei gausybės gajų mitų, kurie vis dar yra palaikomi, pradedant saugumo klausimais ir baigiant maisto skoniu.

Mūsų nuomone dauguma tų mitų yra visiškai nepagrįsti, bet su mitais kovoti yra labai sudėtinga, ypač kai jie populiarinti dešimtmečiais. Apie mitus skaitykite čia.

Dujiniai griliai skiriasi medžiagomis iš kurių pagaminti, priedų skaičiumi, degiklių skaičiumi, o taip pat kiekvienas save gerbiantis gamintojas turi savas patentuotas temperatūros kontrolės sistemas. Na ir nuolat atsiranda vis įdomesnių technologijų kaip patobulinti grilius, pvz. neseniai pradėjo populiarėti keramikinių degiklių technologija leidžianti pasiekti labai aukštas temperatūras idealiam maisto apskrudinimui.

Pigiausi griliai bus pagaminti iš pigių medžiagų ir turės mažiau degiklių, paprastas grotelių sistemas. Tuo tarpu brangiausi griliai bus pagaminti išimtinai iš nerūdijančio plieno ir turės savyje naujausias technologijas, kurias tik gali pasiūlyti grilių gamintojai. Kaina taip pat ne maža dalimi priklauso nuo gamintojo, t.y. prekės ženklo. Vien dėl prekės ženklo kartais grilio kaina gali skirtis kelis kartus.

Įsigyti čia.

Nešiojami dujiniai griliai

Specialiai kelionėms ir mažoms atviroms erdvėms (pvz. balkonui) skirti griliai. Išsiskiria savo nedideliu dydžiu ir svoriu, neretai gali būti kūrenami nešiojamais kelioniniais dujiniais balionėliais.Įsigyti čia. 

Elektriniai griliai

Kaip pavadinime ir užkoduota, grilių kuras – elektra. Pigesni variantai išsiskiria kepimo plokštumomis, dangčių nebuvimu. Brangesnieji panašėja į mažesnius dujinius grilius, turi įprastas griliams groteles ir didesnius dangčius, kad po jais būtų galima sutalpinti didesnius maisto kiekius.

Įsigyti čia.

Kamado griliai

Pradininkai Big Green Egg kompanija iš JAV. Išpopuliarėjo pastaraisiais metais, kai atsirado daugybė šio produkto prekių ženklų už prieinamesnę kainą. Dažniausiai vos ne kiekvienoje šalyje galima atrasti ne po vieną vietinį kamado stiliaus grilių importuotoją. Iš kitų grilių išsiskiria keramikiniu korpusu ir visur atpažįstama kiaušinio forma. Įsigyti čia.

5 klausimas. Ar patogu ir lengva naudotis griliumi?

Atsakius sau į klausimą ką kepsite, reikia dar nuspręsti kiek Jums yra svarbus grilio naudojimo paprastumas. Šia prasme yra du pagrindiniai aspektai: temperatūros kontrolė ir grilio priežiūra. Vėlgi, naudojam paprastą skalę: paprasta, yra kas veikti, sudėtinga.

Grilio temperatūros aspektu – paprasta yra kaip 2x2, kažką pakeitei ir iškart sumažėjo arba padidėjo, o sudėtinga, kai lyg ir gali kažką padaryti, bet ilgai užtruks arba išvis nepavyks. Tuo tarpu yra kas veikti, reiškia, kad temperatūra kontroliuoti gali, tačiau ji kinta lėtai ir priklauso nuo kelių skirtingų faktorių.

Grilio priežiūros aspektu atmetamas variantas nereikalauja priežiūros, nes visi daiktai reikalauja priežiūros. Vienam pelenus valyti reikia, kitam švarą palaikyti ir pan.

Dujiniais, elektriniais bei paletiniais griliais naudotis yra nepalyginamai lengviau nei kitais griliais, nes pakanka pasukti rankenėlę ar paletinių grilių atveju išvis užstatei norimą temperatūrą keliais mygtuko paspaudimais ir jau po kelių minučių matai rezultatą.

Tuo tarpu angliniai turi gana ilgą inercijos laiką, t.y. pamažinus oro srautą, anglys ne iškart sumažina ar padidina karščio, o keramikos vėsimo laikas apskritai yra legendinis, jei netyčia per daug užkaitinsi, tai vės labai labai ilgai. 

Vėlgi, įkaitinti grilį yra daug lengviau, nei jį po to atvėsinti iki norimos temperatūros, neskaitant tų atvejų, kai išvis neįmanoma norimos temperatūros pasiekti, pvz. su elektriniais picų nelabai iškepsi, nes maksimali temperatūra tik apie 300 laipsnių. Na taip, jos iškeps, bet tada jau geriau orkaitėje kepkit, bus paprasčiau.

6 klausimas. Kepsninės kuras: anglis, malkos, dujos, elektra?

Galiausiai reikia sau atsakyti, kas Jums tinka ir patinka, t.y. ar Jums yra svarbi kepsninės kuro rūšis.

Kepsninėje priklausomai nuo jos tipo gali būti naudojamos šios kuro rūšys: medienos malkos, medžio anglis, dujos arba elektra.

Medienos malkos – naudojamos atviro tipo griliuose (ne visuose, o tik tuose, kurie yra iš pakankamai storo metalo) ir ofsetiniuose griliuose, vėlgi ne visuose, o tik tuose, kurie turi pakankamai storą metalą, bent jau 1,5 mm.

1. Naudojant malkas maistas įgauna visus grilyje kepamo maisto skonio elementus, t.y. 1) degančios medienos dūmų suteikiamą skonį; 2) Maillard reakcijos efektą; ir 3) krintančių riebalų lašų efektą. Naudojant ofsetinius grilius žemose temperatūrose 3-ojo efekto išgauti sunkiai pavyks, bet tai pilnai atstos pirmieji 2 efektai. Apie tai kaip maistas kepamas grilyje įgauna savo skonį, skaitykite čia.
2. Bendrai paėmus kepimas naudojant malkas tikriausiai yra geriausias būdas maistui kepti.
3. Ofsetiniuose griliuose krintančių riebalų lašų skonio dalies nebūna, jei maistas yra kepamas gana žemoje temperatūroje ir maistas ruošiamas tik didžiojoje rūkymui skirtoje grilio dalyje. Tokiu atveju nukritę riebalai nukrenta ne ant žarijų, o grilio ant metalinio paviršiaus, kuris nebūna tiek įkaitęs, kad išgarintų riebalus.

Medžio anglis – naudojame visuose angliniuose ir kamado tipo griliuose. 

1. Naudojant tiesioginiams kepimui maistui suteikiamas papildomas poskonis, dėl jau minėto krintančių riebalų lašų efekto. Pačios medžio anglys, jei jos kokybiškos, maistui skonio nesuteikia, nes jos sudarytas iš labai aukšto procento anglies, o organika būna jau sudegusi pilnai anglių gamybos procese, todėl joms degant išsiskiria tik CO2, o ne medžio aromatas. Apie tai kaip maistas kepamas grilyje įgauna savo skonį, skaitykite čia.
2. Kepant netiesioginėje kaitroje, kai riebalai ant anglių nekrenta, maistas papildomo skonio paprastai netūrėtų įgauti, išskyrus tą kuris susikuria pačiam maistui kepant, t.y. vykstant Maillard reakcijai.
3. Maistą kepant ant medžio anglies, jis paprastai būna sausesnis, nebent yra naudojamas vandens ar kokio kito skysčio indas ir/arba kepsninė yra labai sandari.

Dujos – naudojamos dujiniuose griliuose ir nešiojamuose dujiniuose griliuose. 

1. Dujiniuose griliuose kitaip nei angliniuose maistas krenta ne ant anglių, o ant įkaitusio metalo, t.y. virš degiklių esančių karščio skirstytuvų bei kas nepatenka ant jų, nubėga į riebalų surinkimo indus. Ant karščio skirstytuvų patekę riebalai išgaruoja ir taip pat grįžta į maistą, todėl dujiniuose griliuose taip pat matome vykstantį krintančių riebalų lašų efektą ir jo veikiamą maisto skonį. Apie tai kaip maistas kepamas grilyje įgauna savo skonį, skaitykite čia.
2. Kepant netiesioginėje kaitroje tiek angliniuose, tiek dujiniuose riebalai nekrenta žemyn arba krenta į riebalų surinkimo indus ir maistas neįgauna papildomo poskonio.
3. Dujos degdamos skylą į CO2 ir vandenį, dėl to maistui kepant beveik nereikia jokių papildomų skysčio šaltinių, na nebent reikia pagal receptą kokio alaus, sulčių ar sidro. Todėl dujiniuose griliuose kepamas maistas paprastai būna sultingesnis. Angliniuose tam pačiam efektui išgauti maistas vyniojamas į foliją ar specialų kepimo popierių. Dujiniuose taip pat galima taip daryti.
4. Taip pat dujiniuose griliuose maistas gauna gerokai mažiau kancerogenų, kurie susidaro riebalams garuojant ant anglių, nes dujiniuose griliuose jų ant garinančių paviršių nukrenta mažiau. Vėlgi, gerai pakepinus maistas vis tiek gali būti apskrudinamas ir mažai skirsis nuo angliniame grilyje iškepto maisto. Tačiau jei maistą sudeginsite jis bus tiek pat kenksmingas kaip ir angliniuose griliuose sudegintas maistas.

Elektra – naudojama elektriniuose griliuose. 

1. Tikriausiai pats sveikiausias maisto gaminimo būdas. Tačiau mažiausiai įtakojantis maisto skonį, o taip pat maistas būna gerokai sausesnis lyginant su dujiniais, o tam tikrais atvejais ir su angliniais griliais. Maistas pagrinde kepa veikiamas tik Maillard reakcijos. Apie tai kaip maistas kepamas grilyje įgauna savo skonį, skaitykite čia. 
2. Bendrai paėmus – saugus ir sveikas būdas ruošti grilių maistą, bet mažiau žavingas už kitus.

KITI STRAIPSNIAI:

Kaip atsiranda grilyje kepto maisto skonis? 

Ar galima naudoti grilį balkone? 

Mitai apie dujinius grilius ir dujas 

© www.grill-on.lt.
Be MB Apvali prekyba leidimo kopijuoti ir skelbti komerciniais tikslais DRAUDŽIAMA